Ankstesniame įraše kalbėjome apie SaaS rinkos augimą, tendencijas bei skaičiavimus, kad iki 2018 metų 59% visų debesų kompiuterijos sprendimų bus Software as a Service.

Ekspertai šmaikščiai pabrėžia, kad tokios prognozės keičia antikinį mitą, teigiantį, jog žemę laiko trys drambliai, į šiuolaikinę realiją – kad visas pasaulis „sukasi” aplink duomenis ir analitiką.

Taigi, tęsiant debesų kompiuterijos ir SaaS temą, pasvarstykime, kaip kasdien generuojami milžiniški duomenų kiekiai ir išaugusios verslo valdymo galimybės plečia analizės įrankių apimtis ir rinkai siūlo naujas didžiulių duomenų masyvų suvaldymo, saugumo bei naudingų verslo įžvalgų kūrimo galimybes.

Vienas iš tokių instrumentų – lanksti ir efektyvi tradicinį verslo įžvalgų gavimo būdą keičiantį technologija – Insights as a Service.

Sunki kelionė nuo duomenų iki įžvalgų

Insights as a Service – tai debesų kompiuterijos pagrindu veikianti sistema, kuri didelius neapdorotų ir skirtingų formatų duomenų kiekius apdirba į kokybiškas, konkretiems, verslo poreikiams pritaikytas analitines įžvalgas.

Būtent tokios įžvalgos leidžia identifikuoti koreliaciją tarp duomenų ir suteikia galimybę prognozuoti tam tikrus dėsningumus ar, pavyzdžiui, individualizuoti prekes bei paslaugas.

Kitaip tariant – tai technologija „įdarbinanti” bendrovės valdomus Didžiuosius duomenis (angl. Big Data). Būtent šis terminas pastaruoju metu verslo pasaulyje buvo vienas dažniausiai linksniuojamų. Prognozuojama, kad duomenų surinkimo, apdirbimo ir valdymo sprendimai, paremti debesų kompiuterija, šiais metais bus tendencija numeris 1, o kelerių metų laikotarpiu taps a new normal.

Vis tik, anot ekspertų, iki šiol profesionaliai nebuvo žinoma, kaip gaunamus duomenis analizuoti, kaip juos surinkti ir surikiuoti. Bendrovės „IBM” atliktas tyrimas („Explore Business Tech Trends By Industry in Big Data & Analytics, Cloud, Mobile, Social #IBMBTT”) iliustruoja, kad tik viena iš penkių bendrovių turi galimybes ir gebėjimus efektyviai apdoroti milžiniškus duomenų masyvus bei jais remiantis kurti vertingas verslo įžvalgas.

Kalbant apie Lietuvą, verta paminėti, jog šalyje duomenų valdymui ir, svarbiausia, jų analizei apskritai skiriama labai mažai dėmesio. Taigi, nors verslas bent teoriškai suvokia duomenų panaudojimo svarbą, tačiau savo veikloje dar vangiai naudoja didelės apimties duomenų analizę, o realią naudą iš turimų duomenų pradeda gauti tik įgijus tam tikrus įgūdžius ir praktiškai išbandžius rinkoje esančius duomenų surinkimo, apdorojimo ir įžvalgas pateikiančius įrankius, kaip CRM, ERP ar kt.

Didžiųjų duomenų įdarbinimo tendencijos

Persivertus metams ir prasidėjus karščiausių tendencijų 2016-iesiems bumui, IT verslo analitikai, kaip susitarę vis dažniau kalba apie Didžiuosius duomenis ir apie debesų kompiuterija grįstas technologijas kaip Insights as a Service.  Tarptautiniai atlikti tyrimai leidžia daryti išvadas, atspindinčias, kaip auga Didžiųjų duomenų potencialas, o tuo pačiu ir poreikis tikslingam jų panaudojimui.

„„Dabar ir greičiau!”

Kaip kad interneto vartotojai kasdien tikisi vis geresnės prieigos prie internetinių paslaugų, pavyzdžiui, apsipirkimo internetu ar verslo procesų suvaldymo neišeinant iš namų, taip privačių ir viešų paslaugų tiekėjai teikdami šias interneto paslaugas, nori pataikyti tiesiai į dešimtuką. Tačiau siekiant klientui pasiūlyti tai, ko iš tiesų jam reikia, būtina žinoti, kas jis toks yra ir ko nori DABAR.

Dabar, nes rytoj vartotojas jau gali būti pasirinkęs kitą paslaugos ar prekės tiekėją. Visa tam yra reikalingi geri, bet kada ir bet kur pasiekiami analizės įrankiai. Kalbant apie analizę, reikia suvokti, kad siekiant pajusti vartotojų pulsą, ji turi aprėpti visus veiklos procesus ir to pasekoje gebėti suteikti įvairiapusiškus bei kokybiškus rezultatus ir įžvalgas, pavyzdžiui, nurodyti tam tikro vartotojų elgesio priežastis ar artimiausių metų paslaugos naudojimo poreikio prognozes. Būtent šiems veiksmams atlikti rinkoje atsirado tokios galingos platformos kaip „Spark” ar „Nifi”. Analitikai prognozuoja, kad 2016 metais panašių sprendimų tik daugės.

„„Pasidaryk pats”

Kiekvienas norime tapti kažkurios srities ekspertu ar bent žinovu. Tačiau jei pasirinkta sritis yra duomenys, didelė tikimybė, kad juose, bent pačioje pradžioje, susigaudyti ir išlaviruoti lengva išties nebus. Nebent naudosite gerus duomenų apdorojimo instrumentus, kurie leis tapti duomenų analitiku bei pačiam kurti įvairius algoritmus ir prognozavimo modelius.

Do It Yourself (DIY) koncepcijos naudojimas tik plis ir turės teigiamos įtakos, kuriant  data-driven (duomenimis grįstą) verslo kultūrą. Tik žinoma, reikės daug mokytis pačiam arba… kreiptis į specialistus.

„„Neapsisunkink gyvenimo”

Su tuo susidūrę praktikoje ar bent kiek pasidomėję pritars, kad sukurti ir išlaikyti galingą duomenų valdymo platformą yra gana sudėtinga. Tai reikalauja ne tik specifinių įgūdžių, turtingo žinių bagažo, bet ir tokių įrankių kaip „Hadoop” ar tinkamo CRM pardavimų valdymui ir plėtrai.

Vadovams dažnai kyla klausimas, kurį kelią rinktis: lengvesnį ar sunkesnį? Analitikai prognozuoja, kad artimiausiu laikotarpiu priimtinesnis bus lengvesnis kelias. O jei tiksliau – vis labiau populiarės atviros prieigos platformos, leidžiančios lengviau, lanksčiau ir greičiau pradėti ir įsidiegti duomenų analizės procesus.

„„Pirmenybė kompiuteriams”

Machine Intelligence, o lietuviškai – „mašininis intelektas”, jau seniai pakeitė pagrindinius principus, nurodančius, kaip įdarbinęs turimus milžiniškus duomenų masyvus verslas gauna konkurencinį pranašumą suteikiančias įžvalgas. Žmogaus įsikišimo šiuose procesuose reikia tiek, kiek sistema reikalauja įjungti reikiamas funkcijas. Ekspertai teigia, kad visa tai suteikia dideles algoritmų ir analizės modelių kūrimo galimybes, taip pat mažina žmogaus įsikišimo būtinybę, o tuo pačiu ir žmogiškąjį faktorių klaidų atžvilgiu.

„„Internetas yra visur, net ir daiktuose”

Daiktų internetas (angl. Internet of Things) ir toliau išliks vienas pagrindinių Didžiųjų duomenų variklių. Analitikai pabrėžia, kad siekiant didinti gautnamą iš verslo naudą, artimiausiu metu Daiktų interneto technologija ir jos teikiamos galimybės neapsiribos tik asmeniniu naudojimu, t.y. asmens miego, sveikos gyvensenos, maitinimosi ar sporto rodiklių analize, bet vis didesnį vaidmenį atliks įvairiose industrijose.

Prognozuojama, kad pramonėje, pavyzdžiui, energetikoje, automobilių, cheminių medžiagų pramonėje ar panašiose, vis daugiau mašinų ir daviklių veiks interneto ryšio pagalba ir taip generuos didžiulius duomenų masyvus.

„„Kiekvienam skoniui po sprendimą”

Kad ir kokia graži perspektyva būtų piešiama Didžiųjų duomenų technologijos panaudojime, organizacijoms ekspertai siūlo peržiūrėti savo duomenų „kraštovaizdį” ir nusibrėžti, kokius esminius duomenų įdarbinimo tikslus jos išsikelia. O jie gali būti patys įvairiausi. Prognozuojama, kad būtent todėl rinkoje atsiras kuo įvairesnių ir skirtingų kiekvieno verslo individualius poreikius atitinkančių sprendimų: nuo įžvalgų teikimo, iki turinio kūrimo ar produktų tobulinimo.

„„Kuo toliau – tuo rimčiau”

Patinka tai ar ne – Didžiųjų duomenų technologija dar turi užaugti. Drauge su ja, žinoma, auga ir verslo valdymo galimybės. Anksčiau, Didžiųjų duomenų technologijos vystymosi pradžioje, daugelis procesų vyko labai sparčiai, tačiau tuo pat metu – gana inertiškai, remiantis „žiūrėsim, kaip bus” principu. Visa tai Didžiųjų duomenų technologijai padėjo įgyti pagreitį.

Šiandien, pasiekus naują technologijos brandos lygį, nuoseklumas ir tam tikros reguliacijos tapo būtinos. Kyla didžiulis poreikis apibrėžimų norminimui, kokybės užtikrinimui, technologinių standartų įvedimui. Žengiant toliau ir perlipant Proof of Concept ribą, tapo privaloma sustyguoti duomenų klasifikavimą, perdavimą, įvairias nacionalines ir tarptautines reguliacijas, prieigos kontrolę ir saugumą. Ekspertų teigimu, būtent tam bus skirti šie ir ateinantys metai.

Taigi, šiuo metu pasaulis išties laikosi ne ant trijų dramblių, o duomenų ir, pabrėžiame – labai vertingų duomenų. Šiandien verslui, siekiančiam išlikti globalioje ir konkurencingoje aplinkoje, duomenims suvaldyti belieka turėti tinkamus analizės įrankius.